Apie projektą
Šiandien galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies vargonai pripažinti unikaliais Europos kontekste, nes Lietuvoje turime unikalų vargonų paveldą – daug išlikusių autentiškų instrumentų. 2008 metais Lietuvos vargonų meno istorija minėjo solidų jubiliejų. Lygiai prieš 600 metų, 1408-ųjų balandžio 11-ąją, Marienburgo kryžiuočių pilies iždininko knygoje įrašyta žinia 
šiandien laikoma seniausiu rašytiniu paminėjimu Lietuvos vargonų istorijoje: Didysis (Vokiečių) ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai išsiuntė dovanas – klavikordą ir portatyvą, kainavusius šešias markes (vok. – „item 6 m. vor eyn Clavicordium und Portativum, das unsers Homeysters Herzoge Wytowten Frauwe sante“).
Iki šiol Lietuvos vargonų statybos istorija buvo mažai tirta, nenustatyta daugelio senųjų – XVII–XIX a. vargonų autorystė, dalis vargonų niekada nebuvo aprašyti ar nufotografuoti. Daug vertingų vargonų per kelis šimtmečius sudegė gaisruose, buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautose ar sovietmečiu uždarytose bažnyčiose. Per kelis paskutiniuosius dešimtmečius liepsnose žuvo barokiniai Batakių, Gaurės, Buivydžių, Naujamiesčio bažnyčių instrumentai, o 2007 m. sunaikinti Nedzingės bažnyčios vargonai. Net ir šiandien atokiose provincijos bažnyčiose išlikę unikalūs vargonai, nesulaukę dėmesio, sparčiai dūla ir nyksta. Visgi, nepaisant negandų ir nepalankių aplinkybių, buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pilnai arba fragmentiškai išliko virš 100 vėlyvojo baroko ir klasicizmo laikmečio vargonų. Pavyzdžiui, ekspedicijų metu buvo atrasti seniausi Lietuvoje Akmens ir Semeliškių bažnyčių portatyvai – jie buvo užmiršti keletą šimtmečių ir atskiromis dalimis išmėtyti dūlėjo bažnyčių palėpėse.
Šis internetinis tinklalapis – tai pirmas išsamus tokio pobūdžio virtualus informacinis kompleksas Lietuvos vargondirbystės meno istorijos tema. Jame pateikiama informacija ir apie išlikusius, ir neišlikusius vargonus – tai istorijos faktai, instrumentų aprašymai, puošybos fragmentų aptarimas. Duomenų bazė nuolatos pildoma, publikuojami tekstai bus išversti į vokiečių, anglų kalbas, taip pat žadama pateikti atskirų istorinių vargonų muzikos įrašus.
Šio projekto uždaviniai yra surinkti ir susisteminti aprašomąją ir vaizdinę informaciją apie vertingiausius Lietuvos istorinius vargonus, sukurti patogią, lengvai surandamą, informatyvią, virtualią duomenų bazę ir įdomiai joje pateikti Lietuvos vargonų paveldą. Projektas reikšmingas ne tik kaip Lietuvos vargonų paveldo pristatymas, tačiau kaip lengvai pasiekiamas bet kurioje pasaulio vietoje informacinis leidinys. Tikimasi, kad elektronine forma pateikiama tekstinė, vizuali ir garsinė informacija leis geriau suvokti mūsų šalies vargonų meno istorijos vertybes, išlikusio paveldo unikalumą ir svarbą Europos vargonų meno istorijoje bei šiandienos realijas. Manoma, kad šis nuolat papildomas ir atnaujinamas leidinys taps paskatinimu ir domėtis, ir restauruoti ne tik didesnių miestų, bet ir mažesnių miestelių bei kaimelių bažnyčių vargonus.
Ši virtuali duomenų bazė skirta pratęsti 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. Lietuvoje vykusių Europos paveldo dienų (tema – „Istoriniai vargonai Lietuvoje“) informacinius renginius (konferencijas, paskaitas, seminarus, ekskursijas).
Internetinio tinklapio duomenų bazės „Istoriniai Lietuvos vargonai“ sukūrimą finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir VšĮ Vargonų paveldo centras.
dr. Girėnas Povilionis
© Visa šiame tinklalapyje pateikiama informacija yra dr. Girėno Povilionio autorinė nuosavybė. Kopijuoti ir platinti šią informaciją be autoriaus raštiško sutikimo yra draudžiama. Visos autorinės teisės saugomos įstatymų.